Kalnai išlaisvinantys fantaziją
Manęs dažnai klausia "Kaip pasirenki kur keliauti?". Į šį klausimą vienu
žodžiu man būtų sunku atsakyti - perskaitytas straipsnis, pasidalintas
įspūdis, o kartais tiesiog idea fix "noriu aplankyti šią vietą"... Taip į
vienos vasaros kelionės po Europa maršrutą įtraukiau ir Adršpadų
( Adrspach) smėlio uolos...
Netoli Lenkijos -Čekijos sienos įsikūręs Adršpado ( Adrspach) kaimelis. Nors mano akimis tai nedidelis, turintis vos 500 gyventojų, miestelis, įsikūręs uolų papėdėje. Čia rasite ir parką, ir restoranų ar kavinių bei viešbučių. Gražu, jauku. Tiesa, nenustebkite, kad į šį miestelioką veda paprastas gana vingiuotas vietinis asfaltuotas kelias, kuriame vos gali prasilenkti susitikę automobiliai. Neskubėkite. Sekite kelio nuorodas, kurios Jus atves ten kur reikia :). O ir pakeliui atsiveriantys vaizdai maloniai glosto akį.
Prie įėjimo į uolų parką įrengta didelė patogi parkavimo aikštelė. Šalia restoranas ir keletas suvenyrų kioskelių.
Tik žengus pro vartus, apima jausmas tarsi būtum perkeltas į kitą išmatavimą - tarp uolų ar medžių
žmogus atrodo lyg nykštukas. O už kiekvieno posūkio laukiantys vaizdai net ir didžiausiame niurzglyje prabudina vaiką ir nuveda vingiuotais fantazijų takeliais...Štai viršuje, ant uolos įsitaisiusi milžiniška varlė. O ten aukščiau savo valdas apžiūri akmeninis erelis. Pačios uolos lyg milžiniški pirštai ar kolonos šauna į viršų tarsi norėdamos paremti angų, o gal būt po žaluma slėpdami siaurus tarpeklius ar uolų tunelius, kurie vilioja upelių čiurlenimu ir malonia vėsa. Geros 3 valandos tokiame grožyje pralėks kaip akimirka. Tiesa, pačiu drąsiausiu ( tų, kurie tikrai nebijo aukščio) laukia bonusas, tarp smiltainio uolų pasislėpę Strmen pilies griuvėsiai, kuriuos galima pamatyti, tik užlipus vertikaliomis kopetėlėmis ant uolų viršūnių.
Broumovas - renesanso perlas Čekijos pakrašty
Oficialioji Broumovo miestelio istorija prasideda 1256 m. - pirma įsikūrė vienuolynas, o po to šalia pradėjo kurtis ir kiti amatininkai. Taip pat miestelyje veikia dar XII a. medinė Mergelės Marijos bažnytėlė. Dar įdomus faktas, kad nors miestelis yra visai netoli sienos su Lenkija, čia Jūsų nesupras jei bandysite kalbėti "po polskiemu". Užtat vokiečių kalba, ypač su vyresnio amžiaus žmonėmis susišnekėsite laisvai, nes čia ilgus šimtmečius gyveno ir tvarkėsi vokiečiai. Miesto senamiestis iki šiol išsaugojęs Silezijos miesto tipą - ant kalvos, netoli vienuolyno įkurta miesto turgaus aikštė, kuri tarnavo kaip miesto širdis ir traukos centras. O žemiau už Štenava upės priemiestyje kūrėsi malūnai, fermos. Taip pat miestas turi ir savo teatrą, kuris minimas dar XV a. ir iki šiol veikia.
Broumovas miestas su keliais veidais, su keliais scenarijais. Čia puikios vietos fotosesijoms įvairiam skoniui - viduramžių turgaus aikštė su pirklių namais, vienuolyno kiemeliai ar didžiulis išpuoselėtas sodas, įspūdingos bažnyčios, ar apleisti tuščiom išdužusių langų akiduobėmis pasitinkantys pastatai.
